verginimas — sm. (1) DŽ, NdŽ 1. → verginti 1: Gintautas, tiesus, brendęs žmogus, juoba jautė, kad ta carizmo, visuomenės verginimo gangrena plečiama Vaižg. Tegu įgrįsta jiems žmonių verginimo darbas Vaižg. 2. refl. LL223 → verginti 3 (refl.). verginimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuverginti — NdŽ, KŽ žr. nuvergti 1: Kaipogi tvino krikščionys vokyčiai it vandenys į tą kraštą metas po meto ir tenai lečius vėl nuvergino S.Dauk. Lietuvai reikėjo nuverginti dalytinius kunigaikščius prš. Kol mes čia gėrėm, ūliojom, ten priešininkai mūsų… … Dictionary of the Lithuanian Language
suverginti — NdŽ žr. suvergti. verginti; įverginti; nuverginti; suverginti … Dictionary of the Lithuanian Language
įverginti — tr.; Sut padaryti vergu, priversti vergauti: Ką Kristus surinko, tai velinas per heretikus vagia ir išvadžioja ižg gardo mizernas avis paikąsias ir sau jas paduost ir įvergina dėl naudos savos ir dėl menkos garbės ir šlovės savo DP246. verginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language